Ateities gyvenamosios aplinkos modelis. Buvusio "Gerovės" konservų fabriko konversija Užupyje, Zarasų g. 5, Vilnius. ENG.: Future Co-living. Conversion of a Former Canning Factory “Gerove”, 5 Zarasu st., Uzupis, Vilnius.

Autorius

Vilniaus Dailės Akademijos, Interjero dizaino 4k. studentės: Ana Baravykienė, Viktorija Krasickienė; Darbo vadovė: Lekt. Laura Malcaitė.

NUOTRAUKŲ AUTORIUS

Ana Baravykienė, Viktorija Krasickienė

METAI

2018

Globalizacijai plintant, keičiasi gyvenamoji aplinka, žmonių mąstysena ir poreikiai. Šių pasikeitimų įtakoje formuojasi naujos funkcijos, kurios įtakoja archiektūros formas. Projektuojamas co-living principais pagrįstas gyvenamosios aplinkos modelis. Jam įgyvendinti pasirinktas Užupyje esantis “Gerovės” konservų fabriko sandėliavimo pastatas. Jis projektuojamas taip, kad jame atsiskleistų trys kertiniai bendruomeninio gyvenimo „aukštai” bei sluoksniai: sau, kitiems, visiems. SAU - suprantama, jog ir socialiam žmogui būtina privati asmeninė erdvė. KITIEMS - tam tikromis erdvėmis galima dalintis, paverčiant tai privalumu. VISIEMS - funkcionuojanti, gyva bendruomenė neturėtų būti hermetiška, bet veikti plačiau. Keičiant pastato paskirtį iš sandėliavimo į visuomeninę ir gyvenamąją yra projektuojami šie struktūriniai pakeitimai: 1. Formuojamos naujos, papildomos prieigos, susisiekimo ir judėjimo patogumui užtikrinti; 2. Naikinami kieme esantys sandėliai, jų vietoje įrengiamas kiemas; 3. Kiemo teritorija aptveriama tvora, užtikrinant bendruomenės privatumą bei saugumą. Suformuojami patekimai į pastatą. 4. Pastato erdvėje formuojami nauji atriumai, sukuriant papildomus natūralios šviesos šaltinius, atitinkančius gyvenamąją pastato funkciją; 5. Formuojami vertikalūs ir horizontalūs ryšiai judėjimo srautams paskirstyti ir maksimaliam gyventojų komfortui bei pastato funkcionalumui užtikrinti. Konstruojant pastato erdvę, remiamasi esamu kolonų tinklu, pagal kurio išdėstymą organizuojama struktūrinė tinklo sistema. Kolonų tinklas suformuoja atskiras erdves, pagal kurias organizuojamas funkcinis zonavimas. Projektuojami keturių tipų moduliai: viengubas, dvigubas horizontalus, pusantro aukšto vertikalus, dvigubas vertikalus. Esant poreikiui, jie prastumiami horizontaliai pagal vieną ašį arba vertikaliai tarp aukštų. Naujų architektūrinių elementų formavimui taikomas surenkamosios architektūros metodas. Projekto pagrindinė konstrukcinė medžiaga - klijuotos medienos CLT plokštės. Tai ekologiška konstrukcinė medžiaga, pasižyminti puikia garso izoliacija. Natūrali medžio tekstūra kuria jaukią atmosferą, išlaiko vizualinį vientisumą pastate. Tokiu būdu kuriama neutrali aplinka, kurioje paliekama erdvė individualiems sprendimams. Konvertuojamo pastato erdvė suskirstoma į tris funkcines zonas - privačią, bendrą, visuomeninę. Pirmas pastato aukštas yra atviras visuomenei. Čia projektuojami viengubi trijų tipų visuomeniniai moduliai: parduotuvė, kavinė, dirbtuvė. Naujai suformuotas uždaras kiemas taip pat atviras visuomenei, Tai saugi, komfortiška laisvalaikio bei poilsio vieta. Antras ir trečias aukštai yra skirti tik bendruomenės nariams. Čia projektuojami keturių tipų gyvenamieji moduliai (viengubas, dvigubas horizontalus, pusantro aukšto vertikalus, dvigubas vertikalus). Jie yra grupuojami į šeimas, kurias sudaro šalia, privačiose erdvėse gyvenantys nariai. Tarp jų susiformavusi atvira erdvė priskiriama dalijimuisi. Jie dalijasi virtuve, valgomuoju, svetaine, bendra ūkine patalpa. Kiekviename aukšte susikuria po 6 šeimas. Vieną jų gali sudaryti nuo 4 iki 14 žmonių. Siekiant išnaudoti pastato duotybes, pasirinkta eksploatuoti stogą, kuris taip pat yra skirtas tik bendruomenės nariams. Jame įrengta bendro naudojimo terasa ir nedidelis daržas. Dalis stogo ploto skirta vertikaliam modulių prastūmimui įgyvendinti. Vienas pagrindinių projekto tikslų - pasiūlyti funkcionalų šiuolaikišką co-living modelį, kuris galėtų būti sėkmingai įgyvendintas Vilniuje. ENG.: Globalisation continues to make a significant impact on urban living. A shift in the way modern life is organised subsequently causes new architectural forms to emerge that could meet the changing demands of city dwellers. This project aims to propose co-living scheme as a contemporary solution to the residential housing crisis seen in most developed and developing countries. For this project, a derelict “Gerovė” factory warehouse in upcoming Užupis area in Vilnius has been chosen for conversion. The proposed co-living building space is divided into three conceptual segments according to the social organisation of a community: the private, the shared, the public. The private respects the individual need for privacy and poise The shared is dedicated to efficiently fulfilling communal needs The public allows member of society to engage with the co-living community For the industrial building to comply with residential building requirements, the following structural changes have been implemented: 1. New routes formed to correspond with the new building typology; 2. Existing storage units demolished to provide the space for a courtyard; 3. Newly formed courtyard enclosed by a fence for privacy and security, new entryways added to the structure; 4. Atriums introduced as a source of natural daylight to meet the residential building standards; 5. New horizontal and vertical circulation formed to ensure the unobstructed flow and maximise the functionality of the space The inner building structure is organised around the preexisting network of columns, forming a grid system. The grid allows to divide the space into modules and zones depending on the functional requirements. Four types of structural modules are formulated: single, horizontal double, vertical split level, vertical double. Where necessary these are moved along the axis or vertically between the levels. Newly built architectural elements such as walls, ceilings and fittings are prefabricated using cross-laminated timber. Due to its ecological nature and soundproof quality, the cross-laminated timber is used throughout the building, enhancing the visual and material continuity of the interior. Coherent use of timber creates a sense of comfort, while remaining understated and sufficiently versatile for private spaces to be customised according to personal tastes. As per its function the building space has been segmented into three categories: the private, the shared, the public. The ground floor is entirely open for the public. Here three types of single-sized commercial modules are implemented: the shop, the cafe, the workshop. The newly-built courtyard is also accessible to visitors as a secure outdoors space to experience the co-living environment with moderate capacity. The private and shared areas are located on the first and second floors. Four types of residential modules are realised here: single, horizontal double, vertical split level and vertical double. Neighbouring privately occupied modules are grouped into units which residents share the adjacent communal spaces such as kitchen, dinning, living and utility rooms. Each level houses six such units that consist of four to fourteen individuals. Seeking to fully exploit the potential of the building, the previously unused rooftop area is transformed into a large terrace with vegetable garden. A portion of the roof area is utilised by the residential modules that have been extended vertically through the top level. The main goal of this project has been to propose a contemporary functional co-living accommodation which could be successfully built in Vilnius, Lithuania.